apsunkinti

1 apsuñkinti tr. K, Š, Rtr, KŽ; SD196, Q83, H161, R60,65, MŽ80,86, Sut, M, L, LL112 1. N, LL114 apdėti, apkrauti kokiu svoriu: Kiek apsuñkinti medžiai šitais lapais! Ob. Tas daržas buvo prižėlęs gražiausiais medžiais, apsunkintais daugybe skanesnių obulų M.Valanč. Asilas ejęs su druska apsunkintas S.Dauk. Tinklas didumu negerų žuvų apsuñkintas DP379. [Jėzus,] apsunkintas kryžiumi, ejo par miestą Jeruzalimą BsPII52(Kln). O kaip jūs rieste tuos kaspinėlius, neapsuñkinkit mano galvelės JV744. | refl. K, Sut, Š: Bitės medum apsisuñkinę ir neskapoja Rod. Bobos, apsisunkinusios puodais, rėčiais ir kitokiais pirkiniais, traukė vyrus už rankovių Žem. ║ užgulti, užimti: Vaikams kad jau apsuñkina kartais krūtinę, vasilkai labai gerai yra Tl. 2. nuvarginti, nuilsinti: Visi užtektinai jau buvo priviešėję, net kojos ir galvos apsunkintos Žem. Buvo akys jų apsuñkintos (mieguistos) DP149. O atejęs (jump) rado juos vėl bemiegant, apsunkintos nes buvo akys Ch¹Mt26,43. ║ padaryti nerangų, sustingusį, apsnūdusį: Mane apsunkino miegas Klvr. Todėl mes sergėkim, nei vėl apsunkinkim širdžių mūsų valgymu PK149. Nopsunkykite širdų jūsų apsirijimu ir girtavimu DP112. 3. R240, MŽ320, N padaryti sunkumų, rūpesčių, vargo: Nevažiuoja – bijo, kad apsuñkis Pv. Susivėlinai ne vienais meteliais, apsunkinai sau ne vieną dienelę! V.Krėv. Savo tėviškus turtus, nė kokiais užrašais neapsunkintus, duodu, dovenoju, suteiku ir užrašau M.Valanč. Dideliai palikau apsuñkinta mokesniais Lpl. Skolomis apsunkintas OsG145. Bijau, kad ... neapsuñkinčiau Tamstos savo prašymu BŽ20. | refl.: Ir pats apsisuñkini, ir žmones apsuñkini [karšdamas] Sutk. Pats apsisuñkino tais darbais DŽ¹. Apsisuñkinau, tą vaiką apsiėmusi auginti Krš. Norėjo apsisuñkinti visokiomis žmonių nelaimėmis A.Baran. ║ DŽ, Bru engti, spausti: Apsuñkina jis labai šeimyną savo J. Darbu neapsuñkinti buvom [prie tėvo] Vj. Jiej visur apsuñkina žmones Azr. Mūs kaime nebuvo kitos tokios, kad tep apsuñkyta darbais būtų Žln. Ką norėsiu – apsunkinsiu, ką [norėsiu] – palengvinsiu MPs. Po savo valdžios esančiūsius apsunkina P. Faraonas ... apsunkindavo žmones Izraelio DP99. ║ padaryti neramų, suteikti nerimo, prislėgti: Slauni mano panytėlė, kalbom apsunkinta (apkalbėta) (d.) Slm. Apsunkintos sąžinės nenutildysi LzP. Pradžioj ji negalėjo suprasti, kodėl jai taip sunku ant širdies, kodėl taip nesmagu, lyg jinai būtų kažkuo apsunkinusi savo sąžinę I.Simon. Eikite manęsp visi, kurie apsunkinti este, ir aš jus atvėsysiu DP478. Dūsaujame, būdami apsunkyti Bt2PvK5,4. Apsunkysi dukteris mano Ch1Moz31,50. Žemės melu apsunkinate širdis jūsų DP200. [Siela] didėmis nuodėmėmis apsuñkinta ir užslėgta DP287. Apsunkintas būtų žmogus kokiuo nupuolimu VlnE110. Neteisybių našta apsunkintas brš. | refl.: Apsisunkinti mislimis N. Jis sapnavo tą sapną i pabudęs apsisuñkino (susimąstė, sunerimo), kas tas par sapnas?! Smln. 4. Rg padaryti sunkiau atliekamą, sunkiau įveikiamą, pakeliamą, labiau varginantį: Kam darbą apsuñkinti NdŽ. Pakaitomis sniegas ir lietus su žvarbiu vėju apsunkino [sukilėlių] judėjimą, kliudė matomumą V.Myk-Put. Bus pabandyta nustatyti mūsų rašomosios kalbos kirčiavimas, kurs itin apsunkina kalbos mokymą rš. Susisiekimas buvo sustabdytas arba labai apsunkintas rš. Tai apsunkina mūsų reikalą Ašb. Palaiminti neinžagtos širdies ..., šitos gyvatos apsunkintos DP533–534.

◊ šìrdį apsuñkinti sukelti nerimą, rūpestį: Nevertėjo jam čia ateiti. Be reikalo tik sau ir kitiems apsunkino širdį J.Avyž. O, tu mano sūneli, palengvinai rankeles, širdelę apsuñkinai (rd.) JD1198.

\ sunkinti; apsunkinti; įsunkinti; nusunkinti; pasunkinti; persisunkinti; susunkinti; užsunkinti